- pajaurė
- pajáurė dkt. Pajáurėje niẽkas neáuga.
.
.
pajaurė — sf. (1) Tv; Kos110 sunki, nederlinga pelkėta žemė, jaura: To[je] pajaurė[je] niekas neaugs Krž. Tokia bjauri pajaurė, aždžiūvo, nors dantim ir krimsk! Ds. Laukas, pieva prie pajaurės, t. y. prie pelkės J … Dictionary of the Lithuanian Language
pajaurėti — intr., pajaurėti pavirsti jaura; pašlapti: Nuo lietaus pajaurėjo žemė, ir dabar menkai užauga javai Brt. jaurėti; nujaurėti; pajaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pajauris — sm. (1) Skdv žr. pajaurė: Ten bloga žemė pry pajaurio, iža rugius iškėlė, ir išnyko, nėko nebliko Lkv. O žemės pusrėželis, vietomis smeltingas, kitur tikras pajauris, o kitur purvingas D.Pošk … Dictionary of the Lithuanian Language
pamolis — sm. (1) žr. pamolė: Visa žemė pajaurė ir pamolis Ds. Prie pamolio bulbos neauga Ds. Prie pamolė̃lio, prie jaurelės tai gal geriau linam Ds … Dictionary of the Lithuanian Language